paminavonė

×paminavõnė sf. (2) žr. minavonė 1: Paliksiu tau tus daiktus paminavõnei Vkš. Tas knygas ans man paminavõnei paliko Kv. Paminavõnei mirdama paliko skepetą Krkl. Geras ar negeras žmogus – ta gera paminavõnė žmogui daug sveria Jnš.